57 briaunos – tiek jų privalo turėti tobulai išpjautas apvalios formos briliantas.
Deimantas – akmuo, iškasena, uoliena. Briliantas – apdirbtas apvalios formos deimantas (angl. brilliant cut diamond).
Brangakmeniai yra tik 4 rūšių: deimantas, rubinas, smaragdas ir safyras. Visi kiti – pusbrangakmeniai.
Briliantų kokybė ir kaina vertinama keturiais pagrindiniais kriterijais, dar vadinamais 4 C:
- Cut – pjovimas.
Parodo kiek tiksliai išpjautas deimantas. Nuo to priklauso kaip stipriai briliantas žėri ir švyti.
- Color – spalva.
Baltų briliantų skalė yra vertinama nuo D iki Z. D – bespalviai, rečiausi, vertingiausi. K – nuo šios raidės žmogaus akis regi gelsvą atspalvį. Z – plika akimi matoma geltona spalva, šie briliantai pigiausi.
- Clarity – skaidrumas.
Parodo kiek, kokių ir kokio dyžio inkliuzų yra briliante.
- Flawless – švariausi, rečiausi, brangiausi.
- Internally flawless – praktiškai be inkliuzų, rečiausi, brangiausi.
- VVS – inkliuzai įžiūrimi labai sunkiai (patyrusia akimi ar su didinamuoju stiklu).
- VS – inkliuzai įžiūrimi gana sunkiai (patyrusia akimi ar su didinamuoju stiklu).
- SI – inkliuzai įžiūrimi gana lengvai.
- I – akivaizdūs inkliuzai įžiūrimi plika akimi.
- Carat weight – svoris.
1 karatas yra lygus 0,2 gramo. 1 karato apvalaus brilianto skersmuo – apie 6,5 mm.
- Natūralūs (angl. fancy color diamonds):
Mėlyni, rožiniai – brangiausi, rečiausi.
Geltoni, rudi, pilki – dažnesni, labiau įprasti.
- Paveikti (angl. heated, treated, modified).
Deimantai, paveikti temperatūros arba apdoroti cheminiu ar kitu būdu, siekiant suintensyvinti spalvą. Jų fizinės savybės ir stiprumas lieka nepakitę. Dažniausiai modifikuoti briliantai yra juodi.
Tai yra laboratorijoje žmogaus sukurti deimantai, angliškai vadinami „synthetic“, „man-made“, „lab-grown“. Jų optinės, fizinės, cheminės savybės yra identiškos natūraliai iškastam deimantui. Sintetiniai deimantai taip pat gali būti įvairių formų ir spalvų.
Druska ir pipirais (angl. salt and pepper) vadinami natūralūs pilki deimantai, turintys baltų ir pilkų inkliuzų.
Terminas širdys ir strėlės (angl. hearts and arrows) taikomas tik apvaliems briliantams – genialaus pjūvio, idealių proporcijų. Taip apdirbama mažiau nei 1% pasaulio briliantų. Šis išskirtinumas lemia 10-30% aukštesnę kainą.
Akmens stiprumas yra vertinamas Moso skalėje nuo 10 iki 1:
10 turi vienintelis akmuo – deimantas. 9 – safyras 7,5-8 – smaragdas 2,5 – perlas 2 – gintaras.
Aukso praba yra aukso procentas lydinyje. Aukso praba 750 reiškia 75 % aukso lydinyje. Aukso praba 585 – 58,5 % aukso lydinyje.
Geltona, balta, rožinė, raudona. Spalvą lemia lydinyje esantys kiti metalai: sidabras ir varis. Daugiau sidabro – balta. Daugiau vario – rožinė arba raudona. Sidabro ir vario po lygiai – geltona. Aukso spalvai įtaką daro ir aukso praba. 585 praba yra baltesnė nei 750 praba, nes joje yra daugiau sidabro.
Dažnai rinkoje balto aukso dirbiniai yra dengiami rodžiu. Rodis yra taurusis metalas. Juo dirbiniai dengiami tam, kad papuošalas įgytų baltesnę spalvą.
Laikytis jas užsegtas ir atskiruose papuošalų dėžutės skyriuose.
Tai yra penktasis arba „tylusis“ kriterijus vertinant briliantų kokybę ir kainą. Fluorescencija – matoma šviesa, kurią kai kurie deimantai skleidžia prie ultravioletinių (UV) spindulių. Fluorescencijos skalė vertiname nuo nėra / jokios (angl. none) iki stiprios (angl. strong). Apie 25-35 % briliantų turi vienokią ar kitokią fluorescenciją. Tik 10 % iš jų turi tokią, kuri daro įtaką išvaizdai. 95 % briliantų, turinčių fluorescenciją, regima mėlyna spalva.
Mažam briliantui (iki 0,1 ct) fluorescencija gali lemti patrauklesnę išvaizdą: vertinimo skalėje jis atrodys viena raide baltesnis nei iš tiesų. Kainai tai gali neturėti įtakos. Jei briliantas didelis, stipri fluorescencija gali paveikti išvaizdą, suteikti mėlyną atspalvį. Tai gali lemti net 10-15 % mažesnę kainą.
